Skiepai vaikams: kurie privalomi, nemokami ir papildomi

Gydytoja primena, kad artėja eilinis kūdikio skiepas, o tėvams kyla klausimų. Ar tikrai reikia skiepyti visus skiepus? Kurie iš jų nemokami, o už kuriuos teks mokėti? Ir ar vaiką galima skiepyti, jei jis šiek tiek sloguoja? Draugų patarimai ir forumų diskusijos dažniausiai tik dar labiau sujaukia.

Toliau rasite aiškius atsakymus: ar skiepai vaikams Lietuvoje privalomi, nuo kokių ligų vaikai skiepijami nemokamai, kodėl skiepai atliekami būtent tokia tvarka, kokie papildomi skiepai vertingi ir kaip pasiruošti vizitui, kad jis vaikui būtų kuo lengvesnis.

Ar skiepai vaikams Lietuvoje privalomi?

Trumpas atsakymas: ne. Lietuvoje nėra įstatymo, kuris įpareigotų skiepyti vaikus, todėl sprendimą kiekvieną kartą priima tėvai. Vis dėlto „neprivalomi” nereiškia „nesvarbūs”. Valstybė vaikų skiepus rekomenduoja ir už juos sumoka būtent todėl, kad jie apsaugo nuo ligų, kurios mažiems vaikams gali būti pavojingos gyvybei.

Rekomenduojami ir nemokami, bet ne privalomi

Pagal vaikų skiepų kalendorių vaikai Lietuvoje nemokamai skiepijami nuo 14 užkrečiamųjų ligų. Prieš kiekvieną skiepą gydytojas ar slaugytoja paaiškina, nuo ko jis apsaugo, ir paprašo tėvų sutikimo. Tėvai gali skiepą atidėti ar jo atsisakyti, tačiau tada prisiima ir riziką, kad vaikas susirgs liga, nuo kurios galėjo būti apsaugotas.

Visai kitaip yra su papildomais skiepais. Jų kalendoriuje nėra, todėl juos tėvai renkasi patys ir dažniausiai už juos moka:

Skiepų nauda matuojama milijonais gyvybių. Pasaulio sveikatos organizacijos skaičiavimu, per pastaruosius 50 metų jie išgelbėjo apie 154 milijonus žmonių, daugiausia kūdikių.

„Už kiekvieno skaičiaus slypi istorija vaiko, kuris gali užaugti iki pilnametystės, ir tėvų, kuriems neteko patirti netekties skausmo. Tarp išgelbėtųjų yra 101 milijonas kūdikių, kurie skiepų dėka turi galimybę augti, stiprėti ir pažinti pasaulį.” — Kate O’Brien, Pasaulio sveikatos organizacijos Imunizacijos, vakcinų ir biologinių preparatų departamento direktorė

Ar neskiepytą vaiką priims į darželį

Taip. Šiuo metu Lietuvoje skiepai nėra darželio lankymo sąlyga, nors siūlymų tai pakeisti yra buvę ne kartą. Privaloma kas kita: prieš pradedant lankyti darželį reikia pateikti vaiko sveikatos pažymą (forma E027-1), kurią užpildo šeimos gydytojas ir odontologas.

Šioje pažymoje gydytojas nurodo ir vaiko skiepijimo būklę, todėl darželis žino, kurie vaikai paskiepyti. Kilus tymų ar kitos užkrečiamos ligos protrūkiui, neskiepytiems vaikams gali būti rekomenduojama kurį laiką darželio nelankyti.

Kokie skiepai priklauso vaikui pagal kalendorių

Visi nemokami skiepai surašyti oficialiame kalendoriuje, kuriame nurodyta, kokio amžiaus vaikas nuo ko skiepijamas. Patogiausia jį peržiūrėti mūsų parengtame vaikų skiepų kalendoriuje, kuriame skiepai išdėstyti pagal amžių nuo gimimo iki 16 metų.

Tėvams naudinga žinoti ne tik skiepijimo laiką, bet ir tai, nuo ko kiekvienas skiepas apsaugo:

Liga	Kuo pavojinga vaikui	Kada skiepijama
Tuberkuliozė	Sunkios plaučių ir smegenų dangalų formos kūdikiams	2–3 parą po gimimo
Hepatitas B	Užsikrėtę kūdikiai dažnai serga lėtiniu kepenų uždegimu visą gyvenimą	Per 24 val. po gimimo, 1 ir 6 mėn.
Kokliušas	Varginantys kosulio priepuoliai, kūdikiams – kvėpavimo sustojimai	2, 4, 6, 18 mėn., 6–7 ir 15–16 m.
Difterija ir stabligė	Kvėpavimo takų užsikimšimas, širdies pažeidimai, raumenų spazmai	Kartu su kokliušo skiepu
Poliomielitas	Negrįžtamas galūnių paralyžius	2, 4, 6, 18 mėn. ir 6–7 m.
Hib infekcija	Meningitas ir antgerklio uždegimas mažiems vaikams	2, 4, 6 ir 18 mėn.
Pneumokokinė infekcija	Plaučių uždegimas, meningitas, kraujo infekcija	2, 4 ir 12–15 mėn.
Rotavirusas	Stiprus viduriavimas ir vėmimas, greitas skysčių netekimas	2, 4 (ir 6) mėn.
B tipo meningokokas	Žaibiškai besivystantis meningitas ir kraujo užkrėtimas	3, 5 ir 12–15 mėn.
Tymai, kiaulytė, raudonukė	Plaučių ir smegenų uždegimas, klausos pažeidimai	15–16 mėn. ir 6–7 m.
Žmogaus papilomos virusas	Vėliau gali sukelti gimdos kaklelio ir kitų sričių vėžį	11 m. (2 dozės)

Daugumos šių ligų šiandien Lietuvoje beveik nepasitaiko, ir būtent todėl, kad vaikai skiepijami. Kai skiepijimo apimtys sumažėja, ligos sugrįžta. Tai parodė pastarųjų metų tymų protrūkiai.

Kūdikių skiepai pirmaisiais metais

Daugiausia skiepų kūdikis gauna per pirmąjį pusmetį. Du pirmieji skiepai atliekami dar gimdymo namuose, o vėliau beveik kas mėnesį laukia vizitas poliklinikoje. Taip yra todėl, kad kūdikiui ligos pavojingiausios, o jo imuninė sistema dar tik formuojasi.

Vizitų skaičius tėvus dažnai išgąsdina, tačiau dūrių būna mažiau nei skiepų. Kūdikių skiepai nuo kokliušo, difterijos, stabligės, poliomielito, Hib infekcijos ir hepatito B dažniausiai suleidžiami viena kombinuota vakcina, o rotaviruso vakcina duodama lašais per burną.

Skiepai iki mokyklos

Antraisiais gyvenimo metais vaikas gauna sustiprinamąsias dozes ir pirmąjį tymų, kiaulytės ir raudonukės skiepą. Jie sutvirtina pirmaisiais mėnesiais įgytą apsaugą prieš vaikui pradedant lankyti darželį, kur ligos plinta greičiausiai.

Skiepai 6–7 metų vaikui atliekami prieš mokyklą. Tai antroji tymų, kiaulytės ir raudonukės dozė bei sustiprinamieji skiepai nuo kokliušo, difterijos, stabligės ir poliomielito.

Skiepai paaugliams: 15 metų skiepas

Vienuolikos metų vaikai skiepijami nuo žmogaus papilomos viruso. Nuo 2023 metų šis skiepas nemokamas ne tik mergaitėms, bet ir berniukams. Skiepijama dviem dozėmis, tarp kurių turi praeiti bent 6 mėnesiai.

Paskutinis kalendoriaus skiepas atliekamas 15–16 metų paaugliui. Tai sustiprinamoji dozė nuo kokliušo, difterijos ir stabligės. Vėliau, jau suaugus, skiepą nuo difterijos ir stabligės rekomenduojama kartoti kas 10 metų.

15 metų skiepas atliekamas viena injekcija į žastą: ji vienu metu apsaugo nuo kokliušo, difterijos ir stabligės. Paaugliams skiriama vakcina su mažesniu difterijos ir kokliušo komponentų kiekiu, todėl ji lengviau toleruojama. Skiepijama šeimos gydytojo poliklinikoje. Kol paaugliui nėra 16 metų, skiepui reikia tėvų sutikimo, o nuo 16 metų jis gali sutikti pats. Jei 15–16 metų skiepas buvo praleistas, jį galima atlikti ir vėliau: pakanka pasitarti su šeimos gydytoju, nes iš naujo pradėti skiepijimo nereikia.

Kodėl skiepijama būtent tokia tvarka

Kalendorius nėra atsitiktinis datų sąrašas. Kiekvieno skiepo laikas parinktas pagal tai, kada vaikui liga pavojingiausia ir kada jo organizmas geriausiai reaguoja į vakciną. Supratus šią logiką, dažnai išnyksta ir abejonės, ar ne per anksti, ar ne per daug.

Kodėl pirmieji skiepai atliekami taip anksti

Gimęs kūdikis kurį laiką turi iš mamos gautų antikūnų, tačiau ši apsauga trumpalaikė ir saugo ne nuo visų ligų. Kokliušas, Hib infekcija ar pneumokokas sunkiausiai pasireiškia būtent pirmaisiais mėnesiais, todėl skiepijimas pradedamas tada, kai imuninė sistema jau gali į vakciną atsakyti.

Kai kurie skiepai, priešingai, atliekami vėliau. Tymų, kiaulytės ir raudonukės vakcina skiriama tik po pirmojo gimtadienio, nes anksčiau mamos antikūnai gali susilpninti jos poveikį.

Kodėl reikia kelių dozių

Viena dozė dažniausiai tik „supažindina” imuninę sistemą su liga, o kitos dozės šią apsaugą sustiprina ir ją įtvirtina. Kaip apsauga kaupiasi metams bėgant, galima pamatyti žingsnis po žingsnio:

Todėl praleidus vieną dozę apsauga lieka neužbaigta. Gera žinia ta, kad pradėti iš naujo nereikia: gydytojas tiesiog sudaro planą, kaip pasivyti kalendorių.

Ar saugu skiepyti kelis skiepus vienu metu

Daugelis tėvų nerimauja, kad keli skiepai per vieną vizitą „perkraus” mažylio imuninę sistemą. Tačiau kasdien kūdikis susiduria su tūkstančiais mikrobų: valgydamas, žaisdamas ar kišdamas rankas į burną. Palyginti su tuo, vakcinų krūvis yra labai mažas.

„Kiekvienas kūdikis teoriškai galėtų vienu metu reaguoti į maždaug 10 000 vakcinų. Jei kūdikiui vienu metu būtų suleistos 11 vakcinų, būtų „išnaudota” tik apie 0,1 procento jo imuninės sistemos.” — Paul A. Offit, vaikų infekcinių ligų specialistas, Filadelfijos vaikų ligoninės Vakcinų švietimo centro direktorius

Papildomi skiepai vaikams

Be kalendoriuje numatytų skiepų, vaiką galima apsaugoti ir nuo kitų ligų. Šie skiepai yra papildomi: juos tėvai renkasi patys, o už daugumą jų tenka sumokėti. Kai kuriems vaikams, pavyzdžiui, sergantiems lėtinėmis ligomis, dalis papildomų skiepų gali būti kompensuojama.

Dažniausiai rekomenduojami papildomi skiepai

Lietuvoje gydytojai dažniausiai pataria pagalvoti apie skiepą nuo erkinio encefalito, nes mūsų šalyje šia liga sergama vienu dažniausiu Europoje, o erkių pasitaiko ir miesto parkuose. Vaikus nuo jo galima skiepyti nuo vienų metų. Antras dažnas pasirinkimas yra vėjaraupių skiepas. Nors vėjaraupiai dažnai laikomi lengva vaikystės liga, kartais jie sukelia odos infekcijų ar plaučių uždegimą.

Kasmet prieš sezoną verta apsvarstyti ir skiepą nuo gripo, kurį galima skiepyti nuo 6 mėnesių. Rečiau renkamasi skiepų nuo hepatito A, ypač prieš keliones, ir nuo kitų meningokoko tipų. Nuo B tipo meningokoko vaikai jau skiepijami pagal kalendorių.

Kaip nuspręsti, ar vaikui jų reikia

Geriausia apie papildomus skiepus pasikalbėti su šeimos gydytoju per eilinį vizitą. Jis įvertins vaiko amžių ir sveikatą, taip pat šeimos gyvenimo būdą: ar daug laiko praleidžiate gamtoje, ar vaikas lanko darželį, ar planuojate keliones.

Papildomus skiepus dažnai galima suderinti su kalendoriaus skiepais, todėl atskirų vizitų nereikia. Svarbu tik iš anksto pasakyti gydytojui, kad norite papildomo skiepo, nes jį gali tekti užsisakyti ar įsigyti vaistinėje.

Kaip pasiruošti skiepijimo vizitui

Skiepas trunka vos kelias sekundes, tačiau tai, kaip vaikas jį išgyvens, labai priklauso nuo tėvų. Kai suaugusieji ramūs ir gerai pasiruošę, vizitas dažniausiai praeina be didelių ašarų, o vėliau vaikas greičiau atsigauna.

1 žingsnis — įsitikinkite, kad vaikas sveikas

Dieną prieš vizitą stebėkite vaiko savijautą. Jei jis karščiuoja, vemia ar akivaizdžiai serga, paskambinkite į polikliniką ir susitarkite dėl kito laiko. Lengva sloga be temperatūros skiepijimui dažniausiai netrukdo.

Prieš skiepijimą gydytojas ar slaugytoja vis tiek paklaus apie vaiko sveikatą. Pasakykite, jei po ankstesnių skiepų buvo neįprasta reakcija, jei vaikas alergiškas ar vartoja vaistų.

2 žingsnis — pasiruoškite vizitui

Su vyresniu vaiku verta iš anksto trumpai ir sąžiningai pasikalbėti: skiepas truks akimirką, gali įgelti, bet mama ar tėtis bus šalia. Nežadėkite, kad visai neskaudės, nes kitą kartą vaikas jumis mažiau pasitikės. Kūdikiui ir mažyliui padeda mėgstamas žaislas ar audinys su namų kvapu.

Atitraukti dėmesį dūrio akimirką labai paprasta: daugeliui mažylių puikiai tinka muilo burbulai. Juos pūsdamas ar stebėdamas vaikas kvėpuoja ramiau ir mažiau įsitempia. Ką verta pasiruošti iš anksto ir ką padaryti po vizito:

Laukimas poliklinikoje po skiepo yra ne formalumas. Retos alerginės reakcijos dažniausiai pasireiškia per pirmąsias minutes, o personalas tada gali iš karto padėti.

3 žingsnis — nuraminkite vaiką per skiepijimą

Kūdikį geriausia laikyti ant rankų ir, jei įmanoma, žindyti skiepijimo metu arba iškart po jo. Artumas, šiluma ir čiulpimas natūraliai mažina skausmą, todėl kūdikis verkia trumpiau. Mažylį verta laikyti tvirtai apkabinus, kad jis jaustųsi saugiai ir nesimuistytų.

Pasistenkite patys išlikti ramūs, nes vaikas labai jautriai perima tėvų nerimą. Po dūrio jį pagirkite ir nusiraminimui skirkite tiek laiko, kiek reikia.

4 žingsnis — priežiūra namuose po skiepo

Pirmąsias dvi paras po skiepo vaikas gali būti irzlesnis, mieguistesnis ar šiek tiek karščiuoti. Tai normali imuninės sistemos reakcija. Temperatūrą patogu tikrinti skaitmeniniu termometru, kuris rezultatą parodo per kelias sekundes. Jei vaikas karščiuoja ir prastai jaučiasi, vaistų nuo temperatūros duokite pagal gydytojo ar vaistininko rekomendaciją. Po tymų, kiaulytės ir raudonukės skiepo nedidelis karščiavimas ar bėrimas gali atsirasti ir po 7–12 dienų.

Dūrio vieta kartais parausta, patinsta ar būna jautri. Tai praeina per kelias dienas. Palengvinti padeda vėsinamasis gelio kompresas, suvyniotas į švarų audinį ir uždėtas kelioms minutėms. Dūrio vietos nereikia trinti ar tepti kremais, o maudyti vaiką galima kaip įprasta.

Kada negalima skiepyti vaiko

Tikrų priežasčių neskiepyti yra gerokai mažiau, nei manoma. Daug dažniau skiepą tiesiog reikia atidėti kelioms dienoms, kol vaikas pasveiks. Kai kurių būklių tėvai be reikalo bijo, nors jos skiepijimui visai netrukdo.

Galutinį sprendimą visada priima gydytojas, apžiūrėjęs vaiką prieš skiepijimą. Tėvams vertinga žinoti, kada skiepą atidėti, kada jis saugus ir kokie požymiai po skiepo reikalauja skubios pagalbos:

Sunkios reakcijos po skiepų yra labai retos. Vis dėlto jei jau esate jas patyrę, prieš kitą skiepą būtinai apie tai pasakykite gydytojui. Jis gali parinkti kitą vakciną arba skiepyti prižiūrint specialistui.

Ko vengti — dažnos tėvų klaidos

Dauguma tėvų klaidų kyla ne iš aplaidumo, o iš noro apsaugoti vaiką. Deja, kai kurie „atsargumo” sprendimai jį palieka neapsaugotą ilgiau, nei reikia.

Atidėti skiepus, „kol vaikas paaugs”

Kai kurie tėvai mano, kad mažyliui geriau palaukti, kol jis sustiprės. Tačiau kalendorius sudarytas atvirkščiai: skiepai vaikams atliekami anksti būtent todėl, kad kokliušas, pneumokokas ar meningokokas sunkiausiai pasireiškia pirmaisiais mėnesiais.

Kiekvienas atidėtas mėnuo reiškia mėnesį be apsaugos tada, kai jos labiausiai reikia. Jei skiepą tenka atidėti dėl ligos, verta jį atlikti iškart, kai vaikas pasveiksta.

Be reikalo skaidyti skiepus į atskirus vizitus

Noras skiepyti „po vieną” atrodo švelnesnis, tačiau taip vaikui tenka daugiau vizitų, laukimo ir streso, o apsauga susiformuoja vėliau. Tyrimai nerodo, kad atskirai suleidžiami skiepai būtų saugesni.

Jei vis dėlto nerimaujate, apie tai pasikalbėkite su gydytoju. Dažnai užtenka paaiškinimo, kaip veikia kombinuotos vakcinos ir kodėl keli skiepai vienu metu imuninės sistemos neperkrauna.

Profilaktiškai duoti vaistų nuo temperatūros prieš skiepą

Kai kurie tėvai duoda vaikui paracetamolio ar ibuprofeno prieš vizitą, „kad nepakiltų temperatūra”. Tyrimai rodo, kad profilaktiškai duotas paracetamolis gali šiek tiek susilpninti imuninės sistemos atsaką į vakciną.

Vaistų nuo temperatūros verta duoti tik tada, jei vaikas po skiepo iš tiesų karščiuoja ar jaučiasi prastai. Dozę reikia parinkti pagal vaiko svorį ir gydytojo ar vaistininko nurodymus.

Kada kreiptis į specialistą

Į šeimos gydytoją verta kreiptis, jei vaikas praleido skiepą, jei abejojate, ar jo sveikata leidžia skiepyti, arba jei po ankstesnio skiepo buvo neįprasta reakcija. Gydytojas sudarys individualų planą ir atsakys į klausimus, kurie kyla būtent jūsų šeimai. Bendrą informaciją apie tai, kaip atliekami skiepai vaikams Lietuvoje, pateikia Nacionalinis visuomenės sveikatos centras.

„Bloga žinia ta, kad nuo pandemijos skiepijimo apimtys sumažėjo ir iki šiol neatsigavo. Gera žinia ta, kad didžioji dauguma tėvų vis dar skiepija savo vaikus pagal rekomenduojamą kalendorių.” — Sean T. O’Leary, vaikų infekcinių ligų specialistas, Kolorado universitetas

Kas padeda ir ko vengti

Skiepijimo vizitas būna lengvesnis, kai tėvai iš anksto žino, kas vaikui padeda, o ko geriau nedaryti. Svarbiausius patarimus verta prisiminti prieš kiekvieną vizitą:

Dauguma šių patarimų yra paprasti, tačiau būtent jie lemia, ar skiepai vaikams taps kasmėnesiniu stresu, ar ramia rutina. Kuo nuosekliau jų laikysitės, tuo lengviau vaikas priims ir kitus vizitus.

Specialisto komentaras

Tėvai, kurie abejoja dėl skiepų, dažniausiai klausia ne „ar”, o „kodėl tiek daug ir taip anksti”. Visada atsakau, kad skiepai vaikams skiriami tada, kai liga jiems pavojingiausia, o ne tada, kai patogiau. Būtent pirmaisiais mėnesiais kokliušas ar meningokokas gali būti mirtinas, todėl laiku atliktas skiepas yra geriausia apsauga.

Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, kai kurių ligų sugrįžimą lemia mažėjanti skiepijimo aprėptis. Kaip keičiasi vaikų skiepijimo apimtys pasaulyje, nuolat stebi Pasaulio sveikatos organizacija. Jei kyla klausimų, geriau juos užduoti gydytojui, o ne ieškoti atsakymų socialiniuose tinkluose.

Šeimos gydytoja, Vilnius

Tėvų atsiliepimai

Agnė, Vilnius, 4 mėnesių Luko mama:
„Labiausiai bijojau, kad sūnus verks visą vizitą. Slaugytoja pasiūlė jį žindyti skiepijimo metu, ir jis net nesuprato, kas įvyko. Vakare buvo kiek irzlesnis, bet kitą rytą jau šypsojosi kaip įprasta.”

Mantas, Kaunas, 2 metų Gabijos tėtis:
„Dukra gimė neišnešiota, todėl maniau, kad skiepus reikės atidėti. Gydytoja paaiškino, kad tokie kūdikiai skiepijami pagal amžių nuo gimimo ir jiems apsauga ypač svarbi. Viską atlikome laiku, be jokių komplikacijų.”

Ingrida, Šiauliai, 6 metų Kajaus mama:
„Dėl ligų sūnus praleido 18 mėnesių skiepus, ir aš tai pastebėjau tik pildydama pažymą darželiui. Šeimos gydytoja sudarė planą, ir per kelis mėnesius pasivijome kalendorių. Pradėti iš naujo nereikėjo.”

Dažniausiai užduodami klausimai