Parduotuvėse beveik ant kiekvienos žaislų dėžutės parašyta „lavina”, „ugdo” ar „moko”. Todėl tėvams sunku suprasti, kurie lavinamieji žaislai iš tiesų padeda vaikui augti, o kurie tik garsiai groja ir mirksi. Dažnai paaiškėja, kad daugiausia vaiką lavina paprasčiausi daiktai: kaladėlės, dėlionės, kamuolys ar net kartoninė dėžė. Geras lavinamasis žaislas atitinka tai, ko vaikas tuo metu mokosi:…
Kaimynų mažylis jau sėdi ant kilimo ir žaidžia kaladėlėmis, o jūsų šešiamėnesis, vos pasodintas, lėtai pasvyra ant šono. Močiutė pataria apkamšyti jį pagalvėmis, draugė sako, kad dar per anksti, o internete randate kelis skirtingus atsakymus. Nenuostabu, kad klausimas, kada vaikas pradeda sėdėti, tampa vienu dažniausių pirmaisiais metais. Sėdėjimas yra svarbus žingsnis: kūdikis pradeda matyti pasaulį…
Dvejų metų sūnus nereaguoja, kai šaukiate jį vardu, nors puikiai girdi, kai pravažiuoja šiukšliavežė. Jis gali valandą rikiuoti mašinėles į eilę, bet retai parodo pirštu tai, kas jį sudomino. Kiti tėvai sako „berniukai vėliau prakalba”, tačiau širdyje vis tiek kirba nerimas. Daugelis šeimų būtent taip pirmą kartą susimąsto apie autizmą. Toliau rasite viską, ką tėvams…
Keturių metų vaikas darželyje, o auklėtoja sako kad beveik nekalba su kitais vaikais. Arba namuose sako tik kelis žodžius kai bendraamžiai jau šneka ilgais sakiniais. Arba tėvai metų metus laukė „kol praeis” — ir sulaukė ketverių, bet situacija nepasikeitė. Tėvai, kurių vaikas nekalba 4 metų, dažnai jaučia mišinį iš nerimo, kaltės ir nežinojimo kur eiti….
„Kaimynų kūdikis jau ropoja, o mano dar nė nemėgina” — tokia mintis kankina daugelį tėvų, stebinčių savo kūdikio motorinę raidą. Palyginimai su kitais vaikais, senelių komentarai ir socialinių tinklų nuotraukos su ropojančiais kūdikiais sukuria nerimą, kuris dažnai yra visiškai nereikalingas. Klausimas „kada vaikas pradeda ropoti” neturi vieno atsakymo — ir tai yra geros žinios. Ropojimas…
„Kaimynų dukra jau sako ištisus sakinius, o mano sūnui jau dveji ir jis tik burkuoja” — tokia mintis naktimis aplanko daugelį tėvų, kurių vaikas nekalba taip, kaip jie tikėjosi. Palyginimai su bendraamžiais, senelių klausimai, darželio auklėtojos pastabos — viskas kuria spaudimą ir nerimą, kuris kartais paralyžiuoja: ar reikia kažką daryti, ar tiesiog palaukti? Kalbos vystymasis…
Kaimynų mergaitė jau sako „mama, duok vandens”, o jūsų dvimetis vis dar rodo pirštu ir murma. Močiutė ramina, kad „tėtis irgi vėlai prakalbo”, o darželio auklėtoja pataria nesijaudinti. Tačiau kiekvieną kartą, kai kitas vaikas pasako naują žodį, širdyje sukirba klausimas: ar mano vaikas tikrai vystosi taip, kaip turėtų? Toliau rasite viską, ką tėvams svarbu žinoti…