Skiepai nuo kokliušo: kodėl svarbūs kūdikiams ir nėščiosioms

Naujagimis tik kelių savaičių, o vyresnėlis iš darželio parneša užsitęsusį kosulį. Tėvai ramina save, kad tai tik peršalimas, tačiau naktį kūdikis ima kosėti taip, kad vos atgauna kvapą. Būtent taip dažnai prasideda kokliušas, viena pavojingiausių ligų pirmaisiais kūdikio gyvenimo mėnesiais, kai jis dar nėra paskiepytas.

Toliau rasite viską, ką būsimiems ir esamiems tėvams svarbu žinoti apie skiepus nuo kokliušo: kodėl ši liga tokia pavojinga kūdikiams, kaip mamos skiepas nėštumo metu apsaugo naujagimį, kas dar šeimoje turėtų pasiskiepyti, kada vaikas gauna visas šešias kalendoriaus dozes ir kokie požymiai rodo, kad reikia skubios pagalbos.

Kokliušas kūdikiams: kodėl pavojingiausias iki pirmojo skiepo

Kokliušą sukelia bakterija, kuri plinta kosint ir čiaudint ir yra viena užkrečiamiausių vaikystės ligų. Vyresniems vaikams ir suaugusiesiems ji dažniausiai pasireiškia ilgu, varginančiu kosuliu, todėl kartais vadinama „šimto dienų kosuliu”. Kūdikiams ta pati liga gali būti pavojinga gyvybei.

Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, pastaraisiais metais kokliušo atvejų gerokai padaugėjo. Dažniausiai kūdikis užsikrečia ne darželyje ar parduotuvėje, o namuose, nuo artimo žmogaus, kuris net neįtaria sergąs.

Kaip kokliušas pasireiškia kūdikiams

Liga prasideda kaip paprastas peršalimas: sloga, čiaudulys, nedidelis kosulys. Po 1–2 savaičių kosulys tampa priepuolinis: vaikas kosti daug kartų iš eilės, nespėdamas įkvėpti, o po priepuolio kartais vemia. Vyresniems vaikams būdingas švilpiantis įkvėpimas po priepuolio, tačiau kūdikiams jo gali ir nebūti.

„Kokliušo simptomai kūdikiams yra kitokie. Būdingo švilpiančio kosulio gali nebūti, tačiau dažnai pasitaiko apnėja, tai yra kvėpavimo sustojimai.” — Caitlin Li, vaikų infekcinių ligų specialistė, Ann & Robert H. Lurie vaikų ligoninė Čikagoje, Northwestern universitetas

Būtent dėl to kokliušą kūdikiams sunku atpažinti. Tėvai gali pastebėti tik tai, kad mažylis prastai valgo, pamėlynuoja aplink lūpas ar trumpam „užsimiršta” kvėpuoti.

Kodėl pirmieji du mėnesiai rizikingiausi

Pirmasis skiepas nuo kokliušo pagal kalendorių atliekamas tik 2 mėnesių kūdikiui, o patikima apsauga susiformuoja tik po kelių dozių. Todėl pirmuosius mėnesius kūdikis yra beveik neapsaugotas, nebent mama pasiskiepijo nėštumo metu ir perdavė jam savo antikūnų.

Šiuo laikotarpiu kūdikio kvėpavimo takai siauri, o organizmas dar nepajėgia atsilaikyti prieš bakterijos toksinus. Maždaug pusę kokliušu susirgusių kūdikių iki vienų metų tenka gydyti ligoninėje. Liga skirtingo amžiaus žmonėms atrodo visai kitaip:

Dėl šio skirtumo suaugusysis gali savaites kosėti nesuprasdamas, kad serga kokliušu, ir per tą laiką užkrėsti naujagimį. Todėl kūdikiui saugiausia, kai apsaugą jis gauna dar prieš gimdamas.

Skiepas nuo kokliušo nėštumo metu

Kadangi pirmuosius du mėnesius kūdikio paskiepyti negalima, jį apsaugoti galima dar prieš gimimą. Kai nėščioji pasiskiepija nuo kokliušo, jos organizmas pagamina antikūnų, kurie per placentą pereina kūdikiui. Gimęs mažylis su šia apsauga ateina į pasaulį ir turi ją iki savo pirmųjų skiepų.

Tai viena veiksmingiausių priemonių naujagimiui apsaugoti. Tyrimai rodo, kad skiepas nėštumo metu apie 90 procentų sumažina riziką, kad kūdikis pirmaisiais mėnesiais susirgs kokliušu.

Kaip mamos skiepas apsaugo naujagimį

Po skiepo mamos antikūnų kiekis smarkiai padidėja, o trečiąjį nėštumo trimestrą jie aktyviausiai pereina per placentą. Todėl svarbu ne tik pasiskiepyti, bet ir tai padaryti tinkamu laiku, kad kūdikis gautų jų kuo daugiau.

„Tikimės, kad antikūnai bus perduoti pasyviai. Tada gimęs kūdikis turės bent dalinę apsaugą, kol pagal skiepų kalendorių galės susikurti savo antikūnų.” — Jason Bowling, infekcinių ligų profesorius, Teksaso universiteto sveikatos centras San Antonijuje

Kada ir kur skiepytis

Lietuvoje nėščiosios nuo 2023 metų nuo kokliušo, difterijos ir stabligės skiepijamos nemokamai, valstybės lėšomis. Skiepytis rekomenduojama 27–36 nėštumo savaitę, o esant priešlaikinio gimdymo rizikai – anksčiau, nuo 20 savaitės. Skiepas reikalingas kiekvieno nėštumo metu, net jei pasiskiepijote per ankstesnį nėštumą.

Apie skiepą geriausia pasikalbėti su akušeriu ginekologu ar šeimos gydytoju per vieną iš nėštumo priežiūros vizitų. Skiepą galima atlikti ir kartu su gripo skiepu, jei nėštumas sutampa su gripo sezonu. Apsaugos kūrimasis atrodo taip:

Jei skiepas atliekamas likus mažiau nei dviem savaitėms iki gimdymo, antikūnai gali nespėti pereiti kūdikiui. Todėl geriausia pasiskiepyti ne paskutinę akimirką, o tik prasidėjus rekomenduojamam laikotarpiui.

Ar skiepas saugus nėščiajai ir kūdikiui

Skiepai nuo kokliušo nėštumo metu atliekami jau daugiau nei dešimt metų įvairiose šalyse, o jų saugumas ištirtas su šimtais tūkstančių moterų. Tyrimai neparodė didesnės persileidimo, priešlaikinio gimdymo ar raidos sutrikimų rizikos. Vakcinoje nėra gyvų bakterijų, todėl ji negali sukelti ligos nei mamai, nei kūdikiui.

Dažniausia reakcija yra skausmas ar patinimas rankoje dūrio vietoje, kartais lengvas nuovargis ar nedidelė temperatūra. Šie pojūčiai praeina per 1–2 dienas. Jei kyla abejonių, jas verta aptarti su gydytoju, kuris prižiūri nėštumą.

„Kokono” apsauga: kas dar turėtų būti paskiepytas

Mamos skiepas nėštumo metu yra svarbiausia naujagimio apsauga, tačiau ne vienintelė. Gydytojai rekomenduoja ir vadinamąją „kokono” strategiją: kai paskiepyti visi, kurie dažnai būna šalia kūdikio, bakterijai tiesiog nėra kaip jo pasiekti.

Ši apsauga ypač svarbi, nes kokliušas suaugusiesiems dažnai atrodo kaip paprastas užsitęsęs kosulys. Žmogus gali savaites lankyti naujagimį nežinodamas, kad platina ligą.

Tėvai, seneliai ir auklės

Vaikystėje gauta apsauga nuo kokliušo laikui bėgant silpnėja, todėl dauguma suaugusiųjų jau nebėra apsaugoti, net jei vaikystėje buvo paskiepyti visomis dozėmis. Tėčiui, seneliams ir kitiems artimiesiems, kurie dažnai prižiūrės kūdikį, rekomenduojama pasiskiepyti sustiprinamąja doze nuo kokliušo, difterijos ir stabligės.

Skiepytis geriausia ne vėliau kaip dvi savaites iki kūdikio gimimo ar pirmojo apsilankymo pas jį, kad apsauga spėtų susiformuoti. Suaugusiesiems, išskyrus nėščiąsias, šis skiepas dažniausiai mokamas, todėl dėl jo verta pasiteirauti savo poliklinikoje.

Broliai ir seserys

Vyresni vaikai dažnai būna dažniausi kūdikio „lankytojai” ir, deja, dažnas infekcijos šaltinis, nes parneša ligas iš darželio ar mokyklos. Todėl verta patikrinti, ar jie gavo visas pagal amžių priklausančias kalendoriaus dozes, ypač sustiprinamąsias 6–7 metų amžiuje.

Jei kuri nors dozė buvo praleista, ją galima atlikti iš karto, nelaukiant kūdikio gimimo. Vyresnio vaiko skiepų būklę lengvai galima pasitikrinti esveikata.lt portale. Prieš gimstant naujagimiui, verta pereiti per paprastą sąrašą:

Paprašyti artimųjų pasiskiepyti ar neatvykti sergant kartais būna nepatogu. Vis dėlto dauguma senelių ir draugų tokį prašymą supranta, ypač kai paaiškinama, kad kalbama apie naujagimio sveikatą.

Skiepai nuo kokliušo, difterijos ir stabligės: visos 6 dozės

Pagal vaikų skiepų kalendorių vaikas nuo kokliušo skiepijamas šešis kartus: keturis kartus iki dvejų metų, o vėliau dar du kartus. Kokliušo skiepas atskirai nesuleidžiamas. Jis visada būna kombinuotos vakcinos dalis, todėl skiepai nuo kokliušo, difterijos ir stabligės atliekami kartu, o kūdikiams dažnai ir su kitais skiepais.

Kūdikystės ir vaikystės dozės

Pirmosios trys dozės suleidžiamos 2, 4 ir 6 mėnesių kūdikiui. Būtent jos sukuria pagrindinę apsaugą tuo metu, kai kokliušas pavojingiausias. Ketvirtoji dozė 18 mėnesių amžiaus apsaugą sutvirtina, o penktoji, prieš mokyklą, ją atnaujina.

Paskutinis, šeštasis, skiepas nuo kokliušo, difterijos ir stabligės atliekamas 15–16 metų paaugliui. Jam naudojama suaugusiųjų tipo vakcina su mažesne difterijos ir kokliušo komponentų doze. Visos dozės vienoje vietoje:

Dozė	Amžius	Vakcina	Dažnai suleidžiama kartu su
1	2 mėn.	DTaP	Hib, poliomielito, pneumokoko, rotaviruso
2	4 mėn.	DTaP	Hib, poliomielito, pneumokoko, rotaviruso
3	6 mėn.	DTaP	Hib, poliomielito, hepatito B, rotaviruso
4	18 mėn.	DTaP	Hib, poliomielito
5	6–7 m.	DTaP	Poliomielito, tymų, kiaulytės ir raudonukės
6	15–16 m.	Tdap	Atliekama atskirai

Kūdikystės dozės dažniausiai suleidžiamos viena kombinuota vakcina, todėl skiepų daug, o dūrių mažai. Visų kitų skiepų laiką galite pasitikrinti mūsų vaikų skiepų kalendoriuje.

Kodėl reikia sustiprinamųjų dozių

Apsauga nuo kokliušo nėra visam gyvenimui. Net ir persirgus kokliušu ar gavus visas kūdikystės dozes, ji per kelerius metus pastebimai susilpnėja. Todėl sustiprinamieji skiepai nuo kokliušo prieš mokyklą ir paauglystėje padeda apsaugą palaikyti tuo metu, kai vaikai daugiausia bendrauja su bendraamžiais.

Sustiprinamosios dozės svarbios ne tik pačiam vaikui. Paskiepytas paauglys rečiau parneša ligą namo, kur gali būti naujagimis broliukas ar sesutė.

Stabligės skiepas vaikams ir suaugusiesiems

Stabligės skiepas vaikams yra tos pačios kombinuotos vakcinos dalis, todėl atskirai jo atlikti nereikia. Stabligė neplinta nuo žmogaus žmogui: jos sukėlėjas gyvena žemėje ir dulkėse, o į organizmą patenka per žaizdas. Todėl ji pavojinga visais amžiaus tarpsniais, net ir paaugliams ar suaugusiesiems.

Suaugus skiepą nuo difterijos ir stabligės rekomenduojama kartoti kas 10 metų. Jei vaikas susižeidžia ir žaizda užteršta žemėmis, o paskutinis skiepas buvo seniai arba nežinoma, kada, gydytojas gali skirti papildomą dozę.

Kaip apsaugoti kūdikį iki skiepo ir po jo

Net jei mama pasiskiepijo nėštumo metu, o šeima pasirūpino „kokono” apsauga, pirmaisiais mėnesiais verta laikytis kelių paprastų taisyklių. Jos sumažina riziką, kad kūdikis susidurs su kokliušo bakterija, kol jo paties apsauga dar tik formuojasi.

1 žingsnis — ribokite kontaktus pirmaisiais mėnesiais

Pirmaisiais dviem mėnesiais, kol kūdikis negavo pirmosios dozės, geriausia vengti didelių susibūrimų, uždarų renginių ir sausakimšų patalpų. Lankytojų verta paprašyti nebučiuoti kūdikio į veidą ir rankas, o kosintiems ar sloguojantiems artimiesiems atvykti tik pasveikus.

Prieš imant kūdikį ant rankų, visi turėtų nusiplauti rankas. Prie durų ar kūdikio kambaryje pravers rankų dezinfekcinis skystis: svečiams patogu juo pasinaudoti iš karto atėjus, o tėvams lengviau priminti apie higieną nesukeliant nepatogumo.

2 žingsnis — skiepykite laiku, nuo 2 mėnesių

Pirmasis kūdikio skiepas nuo kokliušo turėtų būti atliktas kuo arčiau 2 mėnesių amžiaus. Kiekviena savaitė vėlavimo pailgina laikotarpį, kai kūdikis neturi savo apsaugos, o mamos antikūnų kiekis jau mažėja. Jei vaikas sloguoja, bet nekarščiuoja, skiepą dažniausiai galima atlikti numatytu laiku.

Tas pats galioja ir kitoms dozėms. Jei dėl ligos skiepą tenka atidėti, verta su poliklinika susitarti dėl naujos datos iškart, kai tik kūdikis pasveiksta.

3 žingsnis — palengvinkite kosulį ir stebėkite miegą

Jei kūdikis vis dėlto pradeda kosėti, jį būtina parodyti gydytojui, ypač pirmaisiais gyvenimo mėnesiais. Namuose kosulį gali palengvinti dažnas vėdinimas ir drėgnesnis oras, todėl šildymo sezonu kai kurios šeimos naudoja ultragarsinį oro drėkintuvą. Svarbu jį reguliariai valyti ir neperdrėkinti oro.

Kai kurie tėvai pirmaisiais mėnesiais naudoja kūdikio kvėpavimo monitorių, kuris praneša, jei kūdikio judesiai miegant sustoja. Jis gali suteikti daugiau ramybės, tačiau nepakeičia gydytojo apžiūros. Jei įtariamas kokliušas, kūdikis turi būti prižiūrimas gydytojų, o kartais ir gydomas ligoninėje.

Kokliušo požymiai, dėl kurių reikia skubėti

Kokliušas kūdikiams gali pablogėti labai greitai, todėl tėvams svarbu žinoti, kada laukti negalima. Ypač tai aktualu pirmaisiais šešiais mėnesiais, kol kūdikis negavo visų trijų pirmųjų dozių.

Ne kiekvienas kosulys reiškia kokliušą, tačiau kai kurie požymiai visada reikalauja gydytojo dėmesio. Pagal juos lengviau nuspręsti, kada kviesti greitąją pagalbą, o kada užtenka apsilankyti poliklinikoje:

Jei šeimos nariui patvirtinamas kokliušas, apie tai būtinai praneškite kūdikio gydytojui, net jei mažylis dar nekosti. Kartu gyvenantiems žmonėms, ypač jei namuose yra kūdikis, gydytojas gali profilaktiškai skirti antibiotikų.

Ko vengti — dažnos tėvų klaidos

Kalbant apie kokliušą, didžiausios klaidos dažniausiai susijusios ne su pačiu skiepu, o su jo laiku ir pasitikėjimu tuo, kad „mūsų tai nepalies”. Šių klaidų išvengti nesunku, jei apie jas žinote iš anksto.

Manyti, kad skiepas nereikalingas, jei skiepijotės per ankstesnį nėštumą

Daugelis antrą ar trečią vaiką besilaukiančių mamų mano, kad ankstesnio nėštumo skiepas jas dar saugo. Tačiau antikūnų kiekis per kelis mėnesius sumažėja, todėl naujam kūdikiui jų gali nebeužtekti.

Būtent dėl to skiepas rekomenduojamas kiekvieno nėštumo metu, net jei tarp nėštumų praėjo vos metai.

Atidėti pirmąjį kūdikio skiepą

Kai kurie tėvai pirmąjį skiepą nori atidėti, kol kūdikis „sustiprės”. Tačiau būtent pirmieji mėnesiai yra pavojingiausi, o mamos antikūnų apsauga ilgai neišlieka. Kiekviena atidėta savaitė reiškia laiką, kai kūdikis lieka beveik neapsaugotas.

Jei abejojate, ar kūdikį galima skiepyti, pavyzdžiui, jam sloguojant, pasitarkite su gydytoju, užuot savarankiškai atidėję vizitą.

Leisti kosinčius svečius prie naujagimio

Atrodo nemandagu prašyti močiutės ar draugės neatvykti dėl „paprasto kosulio”. Tačiau būtent taip dažniausiai ir užsikrečiama: suaugusiems kokliušas atrodo kaip užsitęsęs peršalimas, o kūdikiui jis gali baigtis ligonine.

Susitarkite su artimaisiais iš anksto: kas kosti ar sloguoja, naujagimį aplanko tik pasveikęs. Daugelis žmonių tokį prašymą supranta ir net vertina.

Kada kreiptis į specialistą

Su akušeriu ginekologu ar šeimos gydytoju apie skiepą nuo kokliušo verta pasikalbėti jau antrąjį nėštumo trimestrą, kad jį suplanuotumėte tinkamu laiku. Gydytoju taip pat kreipkitės, jei kūdikis praleido dozę, jei kas nors iš šeimos ilgai kosti arba jei abejojate, ar vyresni vaikai paskiepyti pagal amžių. Jei kūdikis kosėdamas pamėlynuoja ar jam sustoja kvėpavimas, nedelsdami kvieskite 112.

„Norime užtikrinti, kad kiekvienai besilaukiančiai mamai skiepas būtų pasiūlytas tinkamiausiu metu ir kad ji suprastų, jog tai geriausias būdas apsaugoti savo kūdikį tomis lemiamomis pirmosiomis savaitėmis po gimimo.” — Gayatri Amirthalingam, imunizacijos epidemiologė, JK sveikatos saugumo agentūros (UKHSA) direktoriaus pavaduotoja

Kas padeda ir ko vengti

Kūdikio apsauga nuo kokliušo prasideda dar nėštumo metu ir tęsiasi visus pirmuosius mėnesius. Svarbiausius patarimus verta turėti po ranka:

Dauguma šių žingsnių nereikalauja daug laiko, tačiau kartu jie sukuria apsaugos tinklą, per kurį kokliušui pasiekti naujagimį tampa labai sunku.

Specialisto komentaras

Kiekvieną kartą, kai į ligoninę patenka kokliušu sergantis kelių savaičių kūdikis, paaiškėja ta pati istorija: mama nėštumo metu nebuvo paskiepyta, o liga atkeliavo iš artimo žmogaus, kuris „tik šiek tiek kosėjo”. Skiepas nėštumo metu yra nemokamas, saugus ir labai veiksmingas, tačiau dalis būsimų mamų apie jį vis dar nežino.

Nėščiosioms visada primenu, kad šis skiepas yra dovana kūdikiui, kurią galima įteikti dar prieš jo gimimą. Kaip skiepas nėštumo metu apsaugo kūdikius nuo kokliušo, rodo ir JAV ligų kontrolės ir prevencijos centrų duomenys.

Akušerė ginekologė, Vilnius

Tėvų atsiliepimai

Kristina, Vilnius, 3 mėnesių Ugnės mama:
„Apie skiepą nuo kokliušo sužinojau iš ginekologės per 28 savaitės vizitą ir pasiskiepijau tą pačią dieną. Kai dukrai buvo mėnuo, vyresnysis sūnus parsinešė kokliušą iš mokyklos. Ugnė nesusirgo, ir gydytoja sakė, kad greičiausiai ją apsaugojo būtent mano skiepas.”

Andrius, Klaipėda, 1 mėnesio Luko tėtis:
„Žmona pasiskiepijo nėštumo metu, o mes su uošviais pasiskiepijome likus mėnesiui iki gimdymo. Iš pradžių atrodė, kad tai perdėta, bet kai išgirdome, kaip lengvai suaugusieji perduoda kokliušą, abejonių nebeliko.”

Rūta, Panevėžys, 5 mėnesių Joriko mama:
„Per pirmąjį nėštumą skiepijausi, todėl maniau, kad antrą kartą nebereikia. Gydytoja paaiškino, kad apsauga kūdikiui reikalinga kiekvieną kartą iš naujo. Džiaugiuosi, kad paklausiau, nes tą žiemą kokliušo darželyje buvo daug.”

Dažniausiai užduodami klausimai