Valgymo metas, kuris turėtų būti malonus šeimos laikas, daugeliui tėvų virsta kasdiene kova. Vaikas stumdo lėkštę, atsisako net mėgstamų patiekalų, valgo tik kelis produktus, arba tiesiog sėdi prie stalo ir nieko nevalgo. Tėvai jaučiasi nerimaujantys — ar vaikas gauna pakankamai maistinių medžiagų? Ar tai laikina fazė? Ar reikia kreiptis pagalbos?
Problema „vaikas nevalgo” yra viena dažniausių su kuria susiduria tėvai nuo metų iki mokyklinio amžiaus. Tyrimai rodo kad iki 50 procentų tėvų tam tikru momentu susiduria su selektyviu vaiko valgymu. Geros žinios — dauguma atvejų yra normalūs raidos etapai, ne rimta problema. Šiame straipsnyje rasite paaiškinimą kodėl taip nutinka skirtingame amžiuje ir konkrečius žingsnius kaip padėti vaikui be valgymo kovos.
- Problema: – vaikas atsisako valgyti, valgo mažai arba tik kelis produktus
- Amžius: – dažniausia 1–6 metų, gali tęstis ir vyresniame amžiuje
- Kodėl taip nutinka? – maisto neofobija, lėtesnis augimas, sensorinis jautrumas
- Ką daryti šiandien? – nustoti versti valgyti, siūlyti be spaudimo
- Ko vengti? – derybų, papildomų užkandžių vietoje atsisakyto maisto
- Kada pas specialistą? – jei sustojo augimas arba valgo mažiau nei 10–15 produktų
Ar normalu kad vaikas nevalgo?
Trumpas atsakymas — dažniausiai taip. Selektyvus valgymas, sumažėjęs apetitas ir net trumpalaikiai „streikai” prie stalo yra normali vaikų raidos dalis, ypač nuo 1,5 iki 6 metų amžiaus. Tai dažnai trikdo tėvus, nes prieštarauja vaizdiniui kad vaikas turėtų valgyti viską ir noriai — bet realybėje tai retas vaikas.
Svarbu suprasti vieną fiziologinį faktą — kūdikio augimo tempas pirmaisiais metais yra labai greitas, tačiau po pirmo gimtadienio jis ženkliai sulėtėja. Tai reiškia kad vaikui tiesiog reikia mažiau kalorijų santykinai su jo svoriu nei kūdikystėje. Tėvai dažnai lygina vaiko valgymą su kūdikyste ir mano kad apetito sumažėjimas yra problema, nors iš tikrųjų tai natūralus fiziologinis pokytis.
Taip pat svarbu žinoti kad vaikų apetitas svyruoja diena iš dienos, savaitė iš savaitės. Vienądien vaikas gali valgyti daug, kitą — beveik nieko. Vertinant ne vieną valgymą, o visą savaitę — dauguma vaikų gauna pakankamai maistinių medžiagų net jei atskiri valgymai atrodo nerimą keliantys.
Kodėl vaikas nevalgo: pagrindinės priežastys
Vaiko atsisakymas valgyti retai turi vieną aiškią priežastį — dažniausiai tai keli veiksniai veikiantys kartu. Suprasti kas konkrečiai veikia jūsų vaiką padeda parinkti tinkamiausią sprendimą, vietoje bandymo „universalių” patarimų kurie ne visada veikia.
Maisto neofobija — natūrali atsargumo fazė
Apie 18–24 mėnesių daugelis vaikų pradeda rodyti stiprų atsargumą naujam ar nepažįstamam maistui. Tai vadinama maisto neofobija ir yra evoliucinis mechanizmas — kūdikiui pradėjus savarankiškai vaikščioti ir tyrinėti aplinką, įgimtas atsargumas naujiems daiktams burnoje saugojo nuo nuodingų augalų ar netinkamo maisto.
Ši fazė dažniausiai pasiekia piką 2–3 metų amžiuje ir palaipsniui silpnėja iki mokyklinio amžiaus. Vaikas šiame etape gali atsisakyti net mėgstamo maisto vien dėl to kad jis atrodo kitaip nei įprastai — pavyzdžiui kitokios formos pjaustyta morka.
Per mažas apetitas dėl lėtesnio augimo
Kaip minėta anksčiau — augimo tempas po pirmų metų ženkliai sulėtėja. Kūdikis per pirmus metus paauga apie 25 cm ir patrigubina svorį, tačiau antraisiais metais augimas sulėtėja iki kelių kilogramų ir kelių centimetrų per metus. Mažesnis augimo poreikis natūraliai reiškia mažesnį kalorijų poreikį, taigi ir mažesnį apetitą.
Tėvai dažnai nepastebi šio fiziologinio pokyčio ir interpretuoja sumažėjusį valgymą kaip problemą, nors vaiko kūnas tiesiog reaguoja į savo realius poreikius.
Per daug užkandžių tarp valgymų
Tai viena dažniausiai pamirštamų priežasčių. Jei vaikas visą dieną turi prieigą prie sausainių, sulčių ar kitų užkandžių — jis tiesiog nebus alkanas pagrindinio valgio metu. Tėvai dažnai duoda užkandžius kaip atsaką į vaiko nenorą valgyti ankstesnio valgio metu, sukuriant uždarą ratą — mažiau valgo per valgį, daugiau užkandžiauja, dar mažiau valgo kito valgio metu.
Sensorinis jautrumas — tekstūra, kvapas, spalva
Kai kurie vaikai turi padidėjusį sensorinį jautrumą maistui — tam tikros tekstūros, pavyzdžiui gleivėtos ar grumstotos, gali sukelti stiprų pasibjaurėjimą. Stiprus kvapas ar net spalva gali būti pakankama priežastis atsisakyti maisto net jo neparagavus.
Šis jautrumas yra individualus ir dažnai genetiškai sąlygotas — kai kurie vaikai tiesiog jaučia skonius ir tekstūras intensyviau nei kiti. Tai nėra užgaidavimas, o reali sensorinė patirtis.
Dėmesio siekimas ir valgymo galios kova
Valgymo laikas gali tapti arena kurioje vaikas bando įgyti kontrolę ir savarankiškumą — viena iš nedaugelio sferų kur jis turi realų pasirinkimą. Jei tėvai per daug spaudžia, derasi ar nerimauja prie stalo, vaikas greitai išmoksta kad atsisakymas valgyti sukelia stiprią tėvų reakciją ir dėmesį.
Tai tampa savaime stiprinantis ratas — kuo daugiau tėvai spaudžia, tuo labiau vaikas priešinasi, nes valgymas tampa galios demonstravimo vieta, ne maitinimosi poreikiu.
Liga ar fizinis diskomfortas
Kartais sumažėjęs apetitas turi fizinę priežastį — dantų dygimas, peršalimas, virškinimo diskomfortas ar net tiesiog nuovargis gali laikinai sumažinti norą valgyti. Tokiu atveju apetitas paprastai grįžta kai priežastis išnyksta.
„Apetito kritimas dantų dygimo metu yra labai dažnas ir laikinas reiškinys — tėvai neturėtų to painioti su ilgalaikiu valgymo sutrikimu.” — Dr. William Sears, pediatras, vaikų sveikatos autorius
| Priežastis | Kaip pasireiškia | Ką tai reiškia tėvams |
|---|---|---|
| Maisto neofobija | Atsisako naujo ar kitaip pateikto maisto | Normalus etapas — siūlyti pakartotinai be spaudimo |
| Lėtesnis augimas | Sumažėjęs apetitas po pirmo gimtadienio | Fiziologiškai normalu — ne problema |
| Per daug užkandžių | Nealkanas pagrindinio valgio metu | Riboti užkandžius tarp valgymų |
| Sensorinis jautrumas | Vengia tam tikros tekstūros ar kvapo | Reikia kantrybės ir laipsniško pratinimo |
| Dėmesio siekimas | Naudoja valgymą kaip kontrolės būdą | Mažiau spaudimo, daugiau ramybės prie stalo |
| Liga ar diskomfortas | Laikinas apetito kritimas | Praeina kai priežastis išnyksta |
Žinant priežastį daug lengviau parinkti tinkamą sprendimą — ir dažniausiai geriausias atsakas yra ne stiprinti spaudimą, o sumažinti įtampą aplink valgymą.
„Mano vaikas nieko nevalgo” — kai atrodo kad valgo tik kelis produktus
Tai viena dažniausiai tėvų sakomų frazių — ir dažniausiai ji nėra tiesa pažodžiui, nors taip jaučiasi. Kai vaikas valgo tik kelis pažįstamus produktus — makaronus, duoną, bananą — tėvai jaučiasi kad vaikas „nieko nevalgo”, nors techniškai jis valgo, tik labai ribotą asortimentą.
Šis reiškinys turi savo pavadinimą — selektyvus valgymas arba „food jagging”. Tai būklė kai vaikas pasirenka labai siaurą maisto produktų sąrašą ir atkakliai laikosi tik jų, atsisakydamas visko kito. Dažniausiai tai prasideda apie 2–3 metus ir gali tęstis mėnesius ar net metus.
Svarbu suprasti skirtumą tarp selektyvaus valgymo ir rimtesnio valgymo sutrikimo. Jei vaikas valgo bent 15–20 skirtingų produktų iš įvairių maisto grupių per visą savaitę (net jei kasdien kartojasi tie patys keli) — tai dažniausiai patenka į normos ribas. Jei sąrašas yra žymiai siauresnis arba apima tik vieną dvi maisto grupes — verta atkreipti didesnį dėmesį.
Geros žinios — dauguma vaikų palaipsniui išplečia savo maisto repertuarą su amžiumi, ypač jei tėvai nuosekliai siūlo įvairovę be spaudimo. Vidutiniškai naujam produktui priimti gali prireikti 8–15 pakartotinių pristatymų — tai reiškia kad vaikas gali atsisakyti to paties maisto 10 kartų prieš galiausiai jį paragaudamas.
Svarbiausia šiame procese — kantrybė ir nuoseklumas. Spaudimas ar derybos dažniausiai pailgina šį procesą, o ne pagreitina jį.
Vaikas nevalgo daržovių — kodėl ir ką daryti
Daržovės yra dažniausiai atmetama maisto grupė vaikystėje — ir tam yra biologinis paaiškinimas. Daugelis daržovių turi natūralų kartumo atspalvį, o vaikų liežuviai turi daugiau skonio receptorių nei suaugusiųjų, todėl jie jaučia kartumą intensyviau. Tai evoliucinis apsauginis mechanizmas — kartūs skoniai gamtoje dažnai signalizuoja apie nuodingumą.
Kodėl daržovės sunkiausiai priimamos
Be skonio, daržovių tekstūra taip pat dažnai kelia iššūkį. Skirtingai nuo vaisių, kurie dažniausiai būna minkšti ir saldūs, daržovės gali būti pluoštingos, traškios ar gleivėtos — tekstūros kurios jautresniems vaikams gali atrodyti nemalonios. Šis derinys — kartumas plius netikėta tekstūra — paaiškina kodėl daržovės taip dažnai būna pirmosios atmetamos prie stalo.
Praktiniai sprendimai
Pateikite daržoves kartu su mėgstamu padažu — pomidorų padažas, jogurtas su žolelėmis ar net medumi pagardintos garstyčios gali padaryti daržoves patrauklesnes. Įtraukite vaiką į ruošimą — vaikai dažniau valgo tai ką patys padėjo paruošti, net jei tai tik plovimas ar maišymas.
Taip pat veiksminga pateikti daržoves skirtingais būdais — jei žalia morka atmetama, pabandykite virtą, keptą ar sutrintą. Kartais tas pats produktas skirtinga forma tampa priimtinas. Slėpti daržoves patiekaluose — pavyzdžiui sutrintas moliūgas spageti padaže — gali būti pereinamasis sprendimas, nors ilguoju laikotarpiu svarbiau kad vaikas išmoktų priimti daržoves matomas.
Svarbiausia — nepasiduoti po kelių bandymų. Gali prireikti 8–15 pristatymų kol vaikas priima naują skonį ar tekstūrą.
Vaikas nevalgo pusryčių — priežastys ir sprendimai
Pusryčiai dažnai tampa atskira problema nuo bendro selektyvaus valgymo, nes rytas turi savo specifinius iššūkius.
Kodėl ryte apetitas mažesnis
Daugelis vaikų ryte tiesiog neturi apetito — kūnas dar pilnai nepabudo, ir alkio signalai dar nesusiformavę. Tai ypač būdinga vaikams kurie vakare valgo vėlai ar sotinai. Skubėjimas taip pat yra dažna priežastis — jei rytas yra įtemptas, vaikas gali jausti stresą kuris slopina apetitą. Streso hormonai fiziologiškai mažina virškinimo sistemos aktyvumą, todėl įtemptas rytas tiesiogiai veikia norą valgyti.
Kaip palengvinti ryto valgymą
Pabandykite anksčiau keltis kad turėtumėte daugiau laiko ramiems pusryčiams be skubėjimo. Jei vaikas tiesiog neturi apetito iš ryto, nesiekite per didelio kiekio — net nedidelis užkandis, pavyzdžiui bananas ar jogurtas, yra geriau nei nieko.
Taip pat verta apsvarstyti vakarienės laiką — jei vaikas valgo vakarienę vėlai ir sočiai, ryte jis tiesiog gali būti dar nealkanas. Ankstesnė, lengvesnė vakarienė gali padėti suformuoti natūralesnį ryto alkį.
Ką daryti: žingsnis po žingsnio
Pakeisti vaiko valgymo įpročius nėra greitas procesas — tačiau nuoseklūs, kantrūs žingsniai duoda ilgalaikius rezultatus. Žemiau pateikiamas praktinis planas kurį galima pradėti taikyti jau šiandien.
1. Padalinkite atsakomybę — tėvai parenka, vaikas sprendžia
Tai vadinamoji „padalintos atsakomybės” taisyklė — vienas svarbiausių principų vaikų mityboje. Tėvai sprendžia KĄ, KADA ir KUR vaikas valgo. Vaikas sprendžia AR valgyti ir KIEK valgyti. Kai tėvai perima atsakomybę už vaiko valgymo kiekį — versdami baigti lėkštę ar reikalaudami paragauti — jie sukuria nereikalingą konfliktą.
2. Siūlykite be spaudimo
Padėkite naują ar nemėgstamą maistą ant lėkštės kartu su pažįstamu — bet niekada neverskite valgyti. Tiesiog leiskite jam būti ten. Vaikas gali jį ignoruoti, paliesti, pauostyti ar paragauti — visi šie žingsniai yra pažanga, net jei nesibaigia suvalgymu.
3. Laikykitės nuoseklios valgymo rutinos
Nustatykite aiškų valgymo ir užkandžių laiką — pavyzdžiui trys valgymai ir du užkandžiai per dieną, su 2–3 valandų pertraukomis. Tarp jų — tik vanduo, ne sultys ar pieno produktai kurie numalšina alkį. Nuspėjamas grafikas padeda vaiko kūnui susiformuoti natūralų alkio ritmą.
4. Nesukurkite atskiro „vaiko meniu”
Jei vaikas atsisako šeimos valgio ir gauna alternatyvą — pavyzdžiui makaronus be padažo — jis išmoksta kad atsisakymas visada atneša pageidaujamą rezultatą. Geriau siūlyti tą patį maistą kurį valgo visa šeima, net jei vaikas tik paragauja ar nieko nevalgo tą kartą.
5. Laikykitės ramaus, neutralaus tono
Venkite per didelio entuziazmo („oi koks skanus!”) ar nerimo („prašau, paragauk bent kąsnelį”) prie naujo maisto. Abu kraštutinumai siunčia signalą kad valgymas yra svarbus emocinis įvykis, o ne natūralus kasdienis procesas. Ramus, neutralus tonas mažina spaudimą.
6. Ribokite valgymo laiką
Skirkite valgymui 20–30 minučių, tada baikite valgymą nepriklausomai nuo to kiek suvalgyta. Ilgas sėdėjimas prie stalo derantis ar bandant priversti valgyti tik sustiprina neigiamą asociaciją su valgymo laiku.
„Vaikai natūraliai reguliuoja savo maisto kiekį pagal kūno poreikius — jei tėvai pasitiki šiuo procesu, vietoje bandymo jį kontroliuoti, valgymo metas tampa žymiai ramesnis visai šeimai.” — Ellyn Satter, registruota dietologė ir vaikų mitybos eksperte, Padalintos atsakomybės modelio autorė
Parenka ką, kada ir kur vaikas valgo — nustato struktūrą
Sprendžia ar valgyti ir kiek valgyti iš to kas pasiūlyta
Padėti naują maistą ant lėkštės, leisti vaikui pačiam tyrinėti
Versti paragauti, derėtis ar žadėti atlygį už suvalgymą
3 valgymai + 2 užkandžiai, aiškūs laikai, tik vanduo tarp jų
Nuolatinio užkandžiavimo, sulčių ar pieno tarp valgymų
Šie principai veikia kartu — pagrindas yra mažinti įtampą aplink valgymą ir leisti vaikui pačiam atrasti savo natūralų ryšį su maistu.
Kaip sudaryti taikų valgymo laiką
Aplinka prie stalo turi didžiulę įtaką tam kaip vaikas jaučiasi apie valgymą. Net geriausi maitinimo principai gali nepasiteisinti jei valgymo laikas yra įtemptas ar stresingas.
Sukurkite nuspėjamą ritualą
Valgykite tuo pačiu laiku, toje pačioje vietoje, jei įmanoma — kartu kaip šeima. Nuspėjamumas mažina nerimą ir padeda vaikui susiformuoti aiškius lūkesčius. Išjunkite televizorių ir telefonus — visas dėmesys turėtų būti skirtas valgymui ir bendravimui, ne ekranams.
Kalbėkite apie kitką, ne tik maistą
Jei kiekvienas valgymas virsta diskusija apie tai kas suvalgyta ar nesuvalgyta — valgymas tampa stresinis įvykis. Kalbėkitės apie dienos įvykius, planus, juokingas istorijas. Maistas turėtų būti fonas, ne pagrindinė pokalbio tema.
Ko vengti — dažnos tėvų klaidos
Net mylintys, gerai besistengiantys tėvai kartais reaguoja į vaiko nevalgymą būdais kurie ilguoju laikotarpiu tik pablogina situaciją. Žinant ko vengti, lengviau parinkti efektyvesnį požiūrį.
1. Versti baigti lėkštę
„Valgyk dar tris šaukštus” ar „nesikelsi nuo stalo kol nesuvalgysi” sukuria valgymą kaip priverstinę užduotį, ne malonų procesą. Vaikai kurie verčiami valgyti dažnai praranda gebėjimą atpažinti savo natūralius sotumo signalus, kas gali turėti ilgalaikių pasekmių santykiui su maistu.
2. Derėtis ar žadėti atlygį
„Suvalgyk daržoves ir gausi saldainį” moko vaiką kad daržovės yra nemalonus dalykas kurį reikia ištverti, o saldainis — tikras atlygis. Tai sustiprina, ne mažina neigiamą požiūrį į daržoves ar kitą „nemėgstamą” maistą.
3. Sukurti atskirą vaiko meniu
Kaip minėta anksčiau — nuolatinis alternatyvų siūlymas moko vaiką kad atsisakymas visada atneša pageidaujamą rezultatą. Tai taip pat apsunkina šeimos valgymo planavimą ir vaiko maisto repertuaro plėtimą.
4. Per daug dėmesio skirti kiekvienam valgymui
Vertinti vaiko mitybą pagal vieną valgymą, ne visą savaitę, sukuria nereikalingą nerimą. Vaikas kuris vieną dieną valgo mažai gali kitą dieną kompensuoti — tai natūralus organizmo savireguliacijos procesas.
5. Lyginti su kitais vaikais
„Žiūrėk kaip gerai valgo tavo pusbrolis” sukelia gėdą, ne motyvaciją. Kiekvienas vaikas turi savo individualų apetitą, temperamentą ir vystymosi tempą — palyginimai retai padeda, dažniau kenkia savivertei.
Klaidos yra suprantamos — beveik kiekvienas tėvas jas daro nors kartą. Svarbiausia atpažinti jas ir palaipsniui keisti požiūrį.
Kada nerimauti dėl vaiko valgymo
Dauguma selektyvaus valgymo atvejų yra normalūs raidos etapai kurie palaipsniui praeina su tinkamu požiūriu. Tačiau yra konkrečių signalų kurie rodo kad verta kreiptis į specialistą.
Svorio ir augimo signalai
Pagrindinis objektyvus rodiklis yra augimo kreivė — jei pediatras stebi kad vaikas auga ir priauga svorio pagal savo individualią kreivę, tai stiprus ženklas kad mityba pakankama, net jei valgymas atrodo ribotas. Susirūpinimą turėtų kelti jei augimo kreivė staiga krinta žemiau įprastos linijos arba vaikas visiškai nustoja priaugti svorio per kelis mėnesius.
Kada kreiptis į pediatrą ar mitybos specialistą
Kreiptis verta jei vaikas valgo mažiau nei 10–15 skirtingų produktų iš viso, atsisako visos maisto grupės — pavyzdžiui visų baltymų šaltinių ar visų skysčių išskyrus vieną, rodo stiprų pasibjaurėjimą ar vėmimo refleksą net pamatęs tam tikrą maistą, ar valgymo sunkumai trukdo socialiniam gyvenimui — atsisako valgyti svečiuose, darželyje, šventėse.
Taip pat svarbu kreiptis jei valgymo problema atsirado staiga po traumuojančios patirties — pavyzdžiui springimo epizodo — ar jei kartu su valgymo sunkumais pastebimi kiti raidos vėlavimai.
„Selektyvus valgymas tampa rimtesne problema kai jis pradeda riboti vaiko gyvenimą platesniu mastu — ne tik prie stalo, bet ir socialinėse situacijose. Tada verta kreiptis į specialistą, ne laukti kad praeis savaime.” — Dr. Nancy Zucker, vaikų mitybos sutrikimų tyrėja, Duke universitetas
| Požymis | Normalu | Reikalauja dėmesio |
|---|---|---|
| Produktų skaičius | 15–20+ produktų per savaitę | Mažiau nei 10–15 produktų iš viso |
| Augimo kreivė | Auga pagal individualią kreivę | Staigus kritimas arba sustojimas |
| Maisto grupės | Valgo bent po truputį iš kelių grupių | Visiškai atsisako ištisos grupės |
| Socialinis poveikis | Gali dalyvauti šventėse, svečiuose | Vengia situacijų dėl maisto baimės |
Jei kyla abejonių — geriau pasitarti su pediatru ir gauti objektyvų augimo vertinimą, nei spręsti tik pagal subjektyvų valgymo kiekio jausmą.
Kas padeda ir ko vengti kai vaikas nevalgo
Žemiau pateikiama greita apžvalga — pagrindiniai principai kurie padeda sumažinti įtampą aplink valgymą ir palaipsniui plėsti vaiko maisto repertuarą.
Kas padeda
- Padalinta atsakomybė — tėvai parenka, vaikas sprendžia kiek valgyti
- Siūlyti naują maistą be spaudimo, pakartotinai 8–15 kartų
- Nuosekli valgymo rutina — aiškūs valgymų ir užkandžių laikai
- Tas pats maistas visai šeimai, be atskiro „vaiko meniu”
- Ramus, neutralus tonas prie stalo
- Įtraukti vaiką į maisto ruošimą
- Vertinti mitybą per visą savaitę, ne pavienį valgymą
- Pasitikėti vaiko natūraliu sotumo jausmu
Ko vengti
- Versti baigti lėkštę ar suvalgyti tam tikrą kiekį
- Derėtis arba žadėti atlygį už suvalgytą maistą
- Kurti atskirą meniu kiekvieną kartą kai vaikas atsisako
- Per daug nerimauti dėl vieno blogo valgymo
- Lyginti su kitais vaikais ar broliais/seserimis
- Leisti neribotai užkandžiauti tarp valgymų
- Versti paragauti su per dideliu entuziazmu ar spaudimu
Šie principai veikia kartu — pagrindas yra sumažinti įtampą ir leisti vaikui pačiam atrasti savo natūralų ryšį su maistu, ne kontroliuoti kiekvieną kąsnį.
Specialisto komentaras
Tėvai kurie ateina pas mane susirūpinę kad vaikas „nieko nevalgo” dažniausiai jau išbandė viską — derybas, atlygius, atskirą meniu, net spaudimą. Pirmas dalykas ką sakau — jūsų vaikas tikriausiai valgo daugiau nei jums atrodo, tiesiog ne taip kaip tikėjotės.
Mano patarimas — atsisakykite kontrolės virš to kiek vaikas valgo, ir sutelkite dėmesį tik į tai ką jūs galite kontroliuoti: ką siūlote, kada siūlote ir kokia atmosfera prie stalo. Paradoksaliai, kuo mažiau spaudžiate, tuo greičiau vaikas atsipalaiduoja ir pradeda valgyti įvairiau. — Indrė Mockutė, vaikų mitybos specialistė
Tėvų atsiliepimai
Aušra, Vilnius, 3-ejų sūnaus mama:
„Sūnus mėnesius valgė tik makaronus, duoną ir bananą. Buvau visiškai nusivylusi ir nuolat bandydavau jį priversti paragauti kažko kito. Kai pradėjau tiesiog dėti naują maistą ant lėkštės be jokio spaudimo ir nustojau apie tai kalbėti — po dviejų mėnesių jis pats pradėjo bandyti naujus dalykus. Dabar valgo bent 20 skirtingų produktų.”
Tomas, Kaunas, 4-erių dukters tėvas:
„Mūsų dukra niekada nevalgydavo daržovių. Pediatrė patikino kad augimo kreivė puiki ir nereikia nerimauti. Tai labai nuramino — nustojome kovoti dėl daržovių ir tiesiog toliau jas siūlėme. Po metų ji pradėjo valgyti morkas ir agurkus, dabar net prašo brokolių.”
Eglė, Klaipėda, 2-ejų sūnaus mama:
„Sūnus apie 18 mėnesių staiga atsisakė visko ką anksčiau valgė noriai. Labai išsigandau kad kažkas negerai. Mitybos specialistė paaiškino apie maisto neofobiją ir kad tai normalus etapas. Žinant kad tai laikina, buvo daug lengviau išlikti ramiai ir nesistresuoti dėl kiekvieno valgymo.”