Vaikas bijo svetimų žmonių

Senelė atvyko aplankyti, ištiesia rankas apkabinti — o vaikas pradeda verkti ir slepiasi už mamos kojų. Arba darželyje pirmosiomis savaitėmis vaikas kabinasi į tėvus ir nenori paleisti. Tėvai dažnai jaučiasi sutrikę — ar tai normalu? Ar vaikas per daug prisirišęs? Ar reikia kažką daryti?

Baimė svetimų žmonių yra vienas labiausiai numatomų ir natūralių raidos etapų vaikystėje. Beveik kiekvienas vaikas jį pereina — kai kurie intensyviau, kai kurie švelniau. Tai nereiškia kad vaikas yra per daug drovus ar kad tėvai kažką daro ne taip. Tai reiškia kad vaiko smegenys vystosi tiksliai taip kaip turėtų. Šiame straipsnyje rasite paaiškinimą kodėl taip nutinka ir konkrečius būdus kaip padėti vaikui jaustis saugiau.

Greita santrauka: vaikas bijo svetimų žmonių
  • Problema: – vaikas verkia, slepiasi ar atsisako kontakto su nepažįstamais
  • Amžius: – prasideda 6–8 mėn., piką pasiekia 1–2 metų, dažniausiai praeina iki 4–5 metų
  • Kodėl taip nutinka? – natūralus raidos etapas, susijęs su prieraišumu prie tėvų
  • Ką daryti šiandien? – nespausti kontakto, leisti vaikui artėti savo tempu
  • Ko vengti? – versti apkabinti, gėdinti, vadinti „drovuoliu”
  • Kada pas specialistą? – jei baimė trukdo kasdieniam gyvenimui po 5–6 metų

Ar normalu kad vaikas bijo svetimų žmonių?

Trumpas atsakymas — taip, ne tik normalu, bet ir sveika. Baimė svetimų žmonių, mokslinėje literatūroje vadinama separacijos ar svetimo asmens nerimu, yra vienas universaliausių vaikų raidos etapų visame pasaulyje, nepriklausomai nuo kultūros ar auklėjimo stiliaus.

Šis etapas atsiranda nes vaiko smegenys pradeda formuoti svarbų gebėjimą — atskirti pažįstamus žmones nuo nepažįstamų. Iki maždaug 6 mėnesių kūdikis dar nesugeba aiškiai atpažinti veidus ir lengvai priima bet kurio suaugusio dėmesį. Kai šis gebėjimas išsivysto — vaikas pradeda suprasti kas yra „saugus” ir kas „nepažįstamas”, ir natūraliai renkasi saugumą.

Svarbu suprasti kad ši baimė yra prieraišumo ženklas, ne problema. Vaikas kuris stipriai reaguoja į svetimus dažniausiai turi tvirtą, saugų ryšį su pagrindiniais globėjais — jis žino kas jį saugo, ir todėl aiškiai skiria tą žmogų nuo kitų. Tai yra sveiko prieraišumo dalis, ne trūkumas.

Kodėl vaikas bijo svetimų: pagrindinės priežastys

Baimė svetimų retai būna vien viena priežastimi paaiškinama — dažniausiai tai keli veiksniai veikiantys kartu. Suprasti kas konkrečiai veikia jūsų vaiką padeda parinkti tinkamiausią būdą padėti.

Raidos etapas — separacijos nerimas

Tai pagrindinė ir universaliausia priežastis. Apie 6–8 mėnesių vaiko smegenys pradeda formuoti objekto pastovumo sampratą — supratimą kad daiktai ir žmonės egzistuoja net kai jų nematai. Kartu vystosi gebėjimas atskirti pažįstamus veidus nuo nepažįstamų.

Šis etapas yra signalas kad vaiko kognityvinė raida vyksta teisingai. Vaikas kuris niekada nerodo jokios reakcijos į svetimus dažniau kelia daugiau klausimų raidos specialistams nei tas kuris aiškiai reaguoja.

Temperamentas — jautresni vaikai

Kai kurie vaikai tiesiog gimsta jautresnio temperamento — jie intensyviau reaguoja į naują aplinką, garsus, žmones. Tai vadinama aukštos reaktyvumo temperamentu ir yra visiškai normali individualybės dalis, ne sutrikimas.

Jautresni vaikai dažniausiai reikalauja daugiau laiko prisitaikyti prie naujų situacijų — tačiau su tinkama pagalba jie taip pat sėkmingai išmoksta jaustis saugiai naujose situacijose, tik šiek tiek lėčiau nei mažiau jautrūs bendraamžiai.

Praeities patirtis

Jei vaikas patyrė nemalonią patirtį su nepažįstamu žmogumi — pavyzdžiui išsigando garsaus balso ar staigaus judesio — tai gali sustiprinti atsargumą ateityje. Taip pat ilgesnis išsiskyrimas su tėvais — liga, kelionė — gali laikinai sustiprinti separacijos nerimą.

Svarbu žinoti kad tokia patirtis dažniausiai sukelia laikiną, ne ilgalaikę reakciją. Su nuosekliu saugumo jausmu vaikas pamažu atstato pasitikėjimą.

Aplinkos pokyčiai

Persikraustymas, naujas darželis, naujas šeimos narys, tėvų stresas namuose — visi šie veiksniai gali laikinai sustiprinti vaiko atsargumą nepažįstamų žmonių atžvilgiu. Vaikas instinktyviai laikosi arčiau pažįstamų asmenų kai aplinka tampa mažiau nuspėjama.

Kiekviena priežastis reikalauja panašaus atsako — kantrybės, laiko ir saugumo jausmo sustiprinimo, nesvarbu kuri konkreti priežastis dominuoja.

Priežastis Kaip pasireiškia Ką tai reiškia tėvams
Raidos etapas Aiškiai skiria pažįstamus nuo nepažįstamų Sveikas prieraišumo ženklas — ne problema
Jautrus temperamentas Intensyviau reaguoja į naują aplinką ir žmones Reikia daugiau laiko prisitaikyti
Praeities patirtis Atsargumas po nemalonios situacijos su svetimu Laikina reakcija — praeina su saugumu
Aplinkos pokyčiai Sustiprėjusi baimė po persikraustymo ar streso Laikinas etapas — palaikyti nuspėjamumą

Žinant priežastį daug lengviau parinkti tinkamą atsaką — tačiau visais atvejais pagrindas tas pats: kantrybė ir saugumo jausmo stiprinimas.

Baimė svetimų pagal amžių

Baimė svetimų nėra statiška — ji keičiasi su amžiumi, turi savo piką ir palaipsniui silpnėja. Žinant kokiame etape yra vaikas, lengviau suprasti ko tikėtis ir kaip reaguoti.

6–12 mėnesių — pirmieji požymiai

Apie 6–8 mėnesį dauguma kūdikių pradeda rodyti pirmuosius baimės svetimų požymius — nusisuka, pradeda verkti ar kabinasi į tėvus kai prie jų artėja nepažįstamas žmogus. Tai sutampa su objekto pastovumo sampratos vystymusi ir yra sveikas raidos ženklas.

Šiame amžiuje reakcija dažniausiai būna švelni — trumpas verksmas ar nusisukimas, kuris greitai praeina kai vaikas pamato kad tėvai yra šalia ir situacija saugi.

1–2 metai — piko laikotarpis

Tai intensyviausias baimės svetimų laikotarpis. Vaikas šiame amžiuje gali stipriai verkti, kabintis į tėvus, atsisakyti būti paimtas net giminaičių rankose. Tai sutampa su separacijos nerimo piku — vaikas pradeda labiau suprasti kad tėvai gali pasišalinti, ir tai sukelia stiprią reakciją.

Šis laikotarpis dažnai sutampa su pirmaisiais darželio mėnesiais, kas gali padaryti adaptaciją sudėtingesnę. Tačiau tai laikinas etapas — dauguma vaikų pradeda rodyti palengvėjimą po 2,5–3 metų.

3–5 metai — palaipsninis mažėjimas

Šiame amžiuje vaikas jau turi daugiau kalbinių ir kognityvinių įrankių suprasti situaciją — kas yra tas žmogus, kodėl jis čia, ar tėvai grįš. Baimė svetimų palaipsniui silpnėja, nors kai kurie vaikai — ypač jautresnio temperamento — gali išlaikyti atsargumą ilgiau.

„Baimė svetimų yra vienas aiškiausių ženklų kad vaikas formuoja sveiką, saugų prieraišumą. Tėvai neturėtų skubėti šią baimę „išgydyti” — ji praeina natūraliai su laiku ir kantrybe.” — Dr. Mary Ainsworth, prieraišumo teorijos pradininkė, Virdžinijos universitetas

6–8 mėn.
Pirmieji požymiai
Nusisuka, švelniai verkia kai artėja nepažįstamas — trumpa reakcija
1–2 metai
Piko laikotarpis
Stiprus verksmas, kabinimasis į tėvus, atsisakymas kontakto — intensyviausia fazė
2,5–3 metai
Pirmas palengvėjimas
Reakcija švelnėja, vaikas greičiau pripranta prie naujų žmonių
3–5 metai
Palaipsninis mažėjimas
Daugiau kognityvinių įrankių situacijai suprasti — baimė tampa retesnė

Kiekvienas etapas yra normalus ir laikinas — žinant tai daug lengviau išlikti ramiems net kai vaikas stipriai reaguoja į svetimus.

Kaip padėti vaikui: žingsnis po žingsnio

Kai vaikas bijo svetimų — tėvų instinktas dažnai yra paskubinti procesą, įtikinti vaiką kad viskas gerai, ar paprašyti „pasisveikinti gražiai”. Tačiau efektyviausias būdas padėti yra priešingas — sulėtinti tempą ir leisti vaikui pačiam nustatyti ritmą.

1. Būkite fizinis saugumo šaltinis

Kai artėja nepažįstamas žmogus — laikykite vaiką ant rankų ar arti savęs, jei jis to nori. Fizinis kontaktas su tėvais yra svarbiausias saugumo šaltinis šiame amžiuje. Neverskite vaiko nusileisti ar atsitraukti nuo jūsų — tai tik sustiprina nerimą.

2. Leiskite vaikui stebėti iš saugaus atstumo

Vaikai mokosi per stebėjimą. Leiskite vaikui pasižiūrėti į naują žmogų iš tėvų glėbio, neverčiant tiesioginio kontakto. Dažnai po kelių minučių stebėjimo vaikas pats pradeda rodyti smalsumą ir gali artėti savo iniciatyva.

3. Nepulkite vaiko verstis sveikintis

„Pasisveikink su seneliu”, „duok bučkį tetai” — tokie prašymai gali sukelti dar daugiau streso. Vietoje to leiskite vaikui pasirinkti kaip jis nori bendrauti — gali ranka pamoti, gali tiesiog stebėti, gali nieko nedaryti. Spaudimas retai pagreitina procesą, dažniau jį pailgina.

4. Modeliuokite šiltą bendravimą

Vaikas mokosi iš jūsų reakcijos. Kai šiltai ir atvirai bendraujate su nauju žmogumi savo elgesiu rodote vaikui kad situacija saugi. Laikui bėgant vaikas pasitiki jūsų vertinimu ir pamažu atsipalaiduoja.

5. Pristatykite naujus žmones palaipsniui

Jei žinote kad vyks susitikimas su nepažįstamu — pradėkite nuo nuotraukų ar pasakojimo prieš susitikimą. „Šiandien pas mus ateis teta Rasa, mama draugė. Ji labai miela.” Tai sumažina staigmenos faktorių ir suteikia vaikui psichologinį pasiruošimą.

6. Skirkite laiko po susitikimo

Po sudėtingo susitikimo vaikui gali reikėti laiko atsigauti — apkabinimo, ramaus žaidimo, įprastos rutinos. Tai ne bausmė ar atlygis — tai būdas padėti nervų sistemai nurimti po intensyvios patirties.

Kaip paruošti vaiką prieš susitikimus

Pasiruošimas prieš susitikimą gali ženkliai sumažinti vaiko nerimą. Skirtingos situacijos reikalauja šiek tiek skirtingo požiūrio — tačiau bendras principas tas pats: nuspėjamumas mažina baimę.

Šeimos švenčių ir susibūrimų atveju

Šeimos šventės su daug žmonių gali būti ypač sudėtingos jautriam vaikui — daug nepažįstamų ar retai matomų giminaičių, triukšmas, naujos vietos. Iš anksto papasakokite vaikui kas dalyvaus, parodykite nuotraukas jei įmanoma, paaiškinkite kad galite išeiti į ramesnę erdvę jei vaikui reikės pertraukos.

Pasakykite giminaičiams iš anksto kad vaikas išgyvena baimės svetimų etapą — paprašykite jų neskubinti kontakto ir leisti vaikui artėti pačiam. Dauguma suaugusiųjų supranta ir mielai prisitaiko, jei žino situaciją iš anksto.

Darželio ar naujos auklės atveju

Naujos priežiūros situacijos reikalauja ypač kruopštaus pasiruošimo, nes vaikas turės likti su nauju žmogumi be tėvų. Prieš pirmą dieną — apsilankykite kartu, leiskite vaikui pamatyti aplinką ir naują žmogų kol jūs šalia.

Sukurkite atsisveikinimo ritualą — tas pats sakinys, tas pats apsikabinimas kiekvieną kartą. Nuspėjamumas atsisveikinime padeda vaikui suprasti kad tėvai visada grįžta. Niekada neišnykite tyliai manydami kad taip lengviau — tai sustiprina nepasitikėjimą.

Šeimos šventės ir susibūrimai
Prieš susitikimą

Papasakokite kas dalyvaus, parodykite nuotraukas, paaiškinkite kad galima pertrauka

Susitikimo metu

Įspėkite giminaičius iš anksto neskubinti kontakto, leiskite vaikui artėti pačiam

Darželis ar nauja auklė
Prieš pirmą dieną

Apsilankykite kartu iš anksto, leiskite pamatyti aplinką kol tėvai šalia

Atsisveikinimas

Sukurkite nuoseklų ritualą, niekada neišnykite tyliai — tai sustiprina nepasitikėjimą

Pasiruošimas niekada negarantuoja kad baimė visiškai išnyks per vieną kartą — tačiau nuoseklus, kantrius požiūris ilguoju laikotarpiu duoda geriausius rezultatus.

Ko vengti — dažnos tėvų klaidos

Net mylintys, gerai besistengiantys tėvai kartais reaguoja į vaiko baimę svetimų būdais kurie ilguoju laikotarpiu tik pailgina šį etapą. Žinant ko vengti, lengviau parinkti efektyvesnį atsaką.

1. Versti apkabinti ar bučiuoti

„Duok bobutei bučkį” gali atrodyti nekaltas prašymas, tačiau vaikui kuris bijo tai yra spaudimas peržengti savo ribas. Tai taip pat moko pavojingą pamoką — kad reikia leisti fiziniam kontaktui net kai jaučiamasi nepatogiai. Geriau leisti vaikui pačiam pasirinkti kaip sveikintis.

2. Gėdinti ar lyginti su kitais vaikais

„Kodėl tu toks drovus”, „žiūrėk koks drąsus tavo pusbrolis” — tokie komentarai sukelia gėdą ir sustiprina nerimą, ne mažina jį. Vaikas pradeda jausti kad su juo kažkas negerai, o ne kad jo jausmai yra normalūs ir laikini.

3. Per daug raminti ar bandyti įtikinti

„Nėra ko bijoti, ji tikrai gera” — nuolatinis raminimo bandymas gali paradoksaliai sustiprinti vaiko įsitikinimą kad situacija yra pavojinga, nes suaugęs taip stipriai bando įtikinti priešingai. Trumpas, ramus patvirtinimas veikia geriau nei ilgi įtikinėjimai.

4. Staiga palikti vaiką su nepažįstamu žmogumi

Tikintis kad „verks porą minučių ir pamirš” ir staiga išeinant be atsisveikinimo — tai gali sustiprinti separacijos nerimą, ne sumažinti jį. Vaikas mokosi kad tėvai gali dingti bet kada be įspėjimo, kas tik didina nerimą ateityje.

5. Atidėlioti visus susitikimus su naujais žmonėmis

Vengti visų situacijų kuriose gali kilti baimė taip pat nepadeda — vaikas neturi galimybės palaipsniui mokytis ir prisitaikyti. Tikslas nėra išvengti situacijų, o palaipsniui jas pristatyti su tinkamu palaikymu.

Klaidos yra suprantamos — visi tėvai jas daro. Svarbiausia yra atpažinti jas ir keisti požiūrį žingsnis po žingsnio.

Kada nerimauti — kada tai daugiau nei normali baimė

Dauguma vaikų pereina baimės svetimų etapą kaip natūralią raidos dalį, kuri palaipsniui silpnėja. Tačiau yra situacijų kai baimė yra intensyvesnė ar ilgiau trunkanti nei tipiška, ir verta atkreipti į tai dėmesį.

Signalai kurie reikalauja didesnio dėmesio

Jei baimė trukdo kasdieniam funkcionavimui po 5–6 metų amžiaus — vaikas vis dar negali dalyvauti darželio ar mokyklos veikloje dėl intensyvaus nerimo — tai gali rodyti platesnį socialinio nerimo sutrikimą, ne tipišką raidos etapą.

Taip pat verta atkreipti dėmesį jei baimė pasireiškia ne tik nepažįstamiems žmonėms, bet apima ir pažįstamus suaugusius, ar jei vaikas visiškai vengia bet kokio akių kontakto, bendravimo gestų net su artimaisiais ilgą laiką.

„Skirtumas tarp tipiškos baimės svetimų ir nerimo sutrikimo yra intensyvumas, trukmė ir poveikis kasdieniam gyvenimui. Jei baimė nemažėja su laiku ir trukdo vaikui dalyvauti normaliose veiklose — verta kreiptis į specialistą.” — Dr. Jerome Kagan, vaikų raidos psichologas, Harvardo universitetas

Požymis Tipiška baimė svetimų Reikalauja dėmesio
Trukmė Silpnėja iki 4–5 metų Tęsiasi nesumažėjus po 5–6 metų
Intensyvumas Verksmas, kabinimasis, nurimsta su laiku Panikos priepuoliai, ilgalaikis sutrikimas
Apimtis Tik nepažįstamiems žmonėms Apima ir pažįstamus suaugusius ar vaikus
Poveikis Laikinas diskomfortas susitikimuose Trukdo dalyvauti darželyje, mokykloje, veikloje

Jei kyla abejonių — geriau pasitarti su vaikų psichologu ir gauti profesionalų vertinimą, nei spėlioti ar laukti kad praeis savaime.

Kas padeda ir ko vengti kai vaikas bijo svetimų

Žemiau pateikiama greita apžvalga — pagrindiniai principai kurie padeda vaikui jaustis saugiau naujose socialinėse situacijose.

Kas padeda

  • Fizinis kontaktas su tėvais kai vaikas to nori
  • Leisti vaikui stebėti iš saugaus atstumo prieš artėjant
  • Leisti vaikui pačiam pasirinkti kaip bendrauti
  • Pristatyti naujus žmones palaipsniui ir iš anksto papasakoti
  • Sukurti nuoseklų atsisveikinimo ritualą
  • Modeliuoti šiltą, atvirą bendravimą su naujais žmonėmis
  • Skirti laiko atsigauti po sudėtingo susitikimo
  • Įspėti giminaičius ir draugus iš anksto apie vaiko baimę

Ko vengti

  • Versti apkabinti, bučiuoti ar sveikintis fiziškai
  • Gėdinti ar lyginti su kitais vaikais
  • Per daug raminti ar bandyti įtikinti kad nėra ko bijoti
  • Staiga palikti vaiką su nepažįstamu be atsisveikinimo
  • Visiškai vengti situacijų su naujais žmonėmis
  • Skubinti procesą — vaikui reikia savo tempo
  • Vadinti vaiką „drovuoliu” ar panašiais epitetais

Šie principai veikia kartu — nė vienas pats vienas nėra magiškas sprendimas, tačiau nuoseklus jų taikymas padeda vaikui palaipsniui jaustis saugiau.

Specialisto komentaras

Tėvai dažnai ateina pas mane susirūpinę kad jų vaikas „per daug drovus” arba kad jie kažką daro ne taip. Pirmas dalykas ką sakau — baimė svetimų yra vienas sveikiausių raidos ženklų kurį gali matyti. Tai reiškia kad jūsų vaikas turi tvirtą, saugų ryšį su jumis ir aiškiai supranta kas yra jo saugumo šaltinis.

Mano patarimas — nesistenkite šios baimės „pagydyti” ar paskubinti. Vietoje to sutelkite dėmesį į saugumo jausmo stiprinimą. Kuo daugiau vaikas jaučiasi saugus su jumis, tuo greičiau jis išdrįs tyrinėti platesnį pasaulį savo tempu. — Greta Vaitkevičienė, vaikų psichologė

Vaikai kurie gauna pakankamai laiko ir kantrybės pereidami šį etapą dažniausiai tampa socialiai pasitikinčiais vaikais vėliau. Skubėjimas ar spaudimas, priešingai, gali ilgam laikui susieti socialines situacijas su nerimu.” — Dr. Alan Sroufe, prieraišumo tyrėjas, Minesotos universitetas

Tėvų atsiliepimai

Justina, Vilnius, 1,5 metų dukters mama:
„Mūsų dukra pradėjo bijoti svetimų apie 8 mėnesius — net senelė negalėjo jos paimti be ašarų. Iš pradžių labai nerimavome, galvojome kad kažkas negerai. Pediatras paaiškino kad tai visiškai normalu. Nustojome versti ją sveikintis ir leidome pačiai pasirinkti tempą — po kelių mėnesių ji jau pati ėjo pas senelę.”

Mindaugas, Kaunas, 2-ejų sūnaus tėvas:
„Sūnus pradėjo darželį būtent tuo metu kai baimė svetimų buvo piko taške. Pirmos dvi savaitės buvo labai sunkios — verkė kiekvieną rytą. Auklėtoja patarė sukurti tą patį atsisveikinimo ritualą kiekvieną dieną. Po trijų savaičių jis jau pats bėgo į grupę be ašarų.”

Rasa, Klaipėda, 3-ejų dukters mama:
„Dukra labai bijojo mano vyro tėvų — jie gyvena toli ir matomės retai. Pradėjome rodyti jų nuotraukas, kalbėtis apie juos prieš kiekvieną apsilankymą. Po kelių vizitų su tokiu pasiruošimu ji visiškai atsipalaidavo ir dabar laukia jų atvykimo.”

Dažniausiai užduodami klausimai

Ar baimė svetimų gali reikšti autizmo spektro sutrikimą?
Pati baimė svetimų nėra autizmo požymis — tai universalus raidos etapas. Tačiau jei kartu su šia baime pastebimi kiti požymiai — ribotas akių kontaktas net su artimaisiais, pakartotinis elgesys, vengimas bet kokio socialinio bendravimo — verta pasitarti su specialistu dėl platesnio įvertinimo.
Kodėl mano vaikas bijo net tų giminaičių kuriuos mato dažnai?
Jei susitikimai retesni nei kartą per savaitę, vaiko smegenys gali nespėti suformuoti pakankamai stiprios pažinimo nuorodos. Dažnesni, bet trumpi vizitai dažnai veikia geriau nei reti ilgi apsilankymai — tai padeda vaikui greičiau prisiminti ir atpažinti žmogų.
Ar berniukai ir mergaitės skiriasi pagal baimės svetimų intensyvumą?
Tyrimai nerodo reikšmingo lyties skirtumo šiame raidos etape — tiek berniukai, tiek mergaitės gali patirti įvairaus intensyvumo baimę. Skirtumai labiau priklauso nuo individualaus temperamento nei lyties.
Ką daryti jei vaikas bijo net gydytojo ar skiepų metu?
Medicininės situacijos dažnai sustiprina baimę dėl streso ir nemalonaus fizinio kontakto. Padeda pasiruošimas iš anksto, lengvas paaiškinimas pagal amžių, mėgstamo žaislo atsinešimas, ir tėvų buvimas šalia viso vizito metu.
Ar baimė svetimų skiriasi priklausomai nuo to ar vaikas namuose, ar svetimoje aplinkoje?
Taip — daugelis vaikų jaučiasi drąsiau savo namuose, kur aplinka pažįstama ir nuspėjama, nei naujose vietose. Jei įmanoma, pirmus susitikimus su naujais žmonėmis organizuokite namuose — tai sumažina vienu metu patiriamų pokyčių skaičių.
Ar galima vaiką paskatinti dovanomis kad jis bendrautų su svetimais?
Nerekomenduojama. Dovanos už socialinį kontaktą gali sukurti spaudimo jausmą ir susieti bendravimą su nemalonia prievole, o ne natūraliu noru. Geriau girkite vaiką kai jis pats parodo iniciatyvą, nei bandykite paperkti elgesį iš anksto.
Kiek laiko trunka kol vaikas pripranta prie naujo žmogaus?
Labai individualu — kai kuriems vaikams pakanka 10–15 minučių stebėjimo, kitiems reikia kelių susitikimų per savaites. Svarbiausia neskubinti ir leisti vaikui pačiam parodyti kada jis pasiruošęs artimesniam kontaktui.
Ar reikia spausti vaiką sveikintis mandagumo sumetimais?
Ne. Mandagumą galima mokyti kitais būdais nepriklausomai nuo fizinio kontakto — pavyzdžiui paaiškinti kad galima pasisveikinti ranka pamojuojant ar tiesiog žodžiu „labas” iš tolo. Priverstinis fizinis kontaktas moko vaiką ignoruoti savo komforto ribas, kas nėra naudinga ilguoju laikotarpiu.

Tinkamai parinkti žodžiai prieš susitikimą gali ženkliai sumažinti vaiko nerimą. Štai konkretūs pavyzdžiai ką galima pasakyti įvairiose situacijose.

1
Prieš šeimos šventę
„Šiandien pas mus ateis teta Rasa, mama draugė. Ji labai miela ir mėgsta vaikus.”
2
Prieš naują auklę
„Rytoj su tavimi pabus Ieva. Ji žinos kur tavo žaislai ir kaip tau patinka žaisti.”
3
Prieš gydytojo vizitą
„Eisime pas gydytoją kuris pasitikrins ar tu sveikas. Aš būsiu šalia visą laiką.”
4
Pirmą darželio dieną
„Tavo auklėtoja vadinasi Giedrė. Aš tave atvesiu, pabučiuosiu ir grįšiu po pietų miego.”
5
Jei vaikas nenori bendrauti
„Nieko tokio jei nenori kalbėti. Gali tiesiog pažiūrėti ir pamoti ranka kai būsi pasiruošęs.”
6
Po susitikimo
„Tu buvai labai drąsus šiandien. Ar nori dabar ramiai paskaityti knygelę kartu?”

Kiekviena šeima ir kiekvienas vaikas skiriasi — nebijokite pritaikyti šiuos pavyzdžius pagal savo situaciją ir vaiko amžių. Svarbiausia ne tikslūs žodžiai, o ramus, nuoseklus tonas kuriuo juos sakote.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *